- sutrėkti
- sutrė̃kti, sùtrekia, sùtrėkė 1. tr. DŽ, NdŽ padaryti netinkamą, sugadinti: Sùtrėkė drabužį betaisydamas DŽ1. Ne tiek valgo, kiek sùtrekia, – kap paršas Pv. Sùtrėkė šitiek medžio ir gerų namų nepastatė! Lp. Nieko nepadarei, tik medžiagą sùtrėkei Mrk. Sùtrėkė tik audeklą, o kas iš jo dar̃ daryt?! Rtn. Kokis nedamokytas tik rūbą sutrė̃kt[ų] Srj. Tik žiūrėk, kad šviežios [mielės] būtų ir žmona veltui miltų nesutrėktų V.Krėv. | refl. DŽ1, Vlk, Vrn: Šienas [sulytas] sùstrėkė Lp. | Visa diena sùstrėkė Mrc. Oras sùstrėkė Lp. ║ Ser užmušti: Nugriaus kada vėjas [liepą] ant tvartų, gyvulius dar sutrėks V.Krėv. Krisdamos žemyn [kulkos] daug žmonių sutrėkė V.Krėv. 2. tr. išeikvoti, iššvaistyti: Tiek sùtrėkė pinigo ir nieko nesutaisė Alv 3. intr. apsileisti, apskresti: Nekainas, nu netikęs, nu nežiūro, ar jam gražu, ar ne, sutrė̃kęs žmogus Dg. ║ refl. prk. netekti gero vardo: Merga sùstrėkė Lp. Žmogus sùstrėkė Mrc. \ trėkti; aptrėkti; ištrėkti; nutrėkti; patrėkti; sutrėkti; užtrėkti
Dictionary of the Lithuanian Language.